- žybtelėti
- žýbtelėti, -ėja (-ia NdŽ), -ėjo RŽ, KŽ 1. intr. DŽ, NdŽ smarkiai sužybsėti, blykstelėti: Žýbtelėjo liepsna pagal ranką – kad išsigandau! Rm. Staiga žybtelėjo, ir akinanti šviesa kaip ugnim viską apipylė J.Balč. Žybtelėjo ir tuojau užgeso ugnelė A.Vien. Liepsnos lempose šoktelėjo aukštyn ir žybtelėjo aiškiaus A1886,90. Pagal žaibo žybtelėjimą ir perkūno dundėjimą galite lengvai apskaičiuoti, kokiu atstumu nuo jūsų žybtelėjo žaibas rš. Viršum davatkyno kažkas žybtelėjęs žiežirbomis ir dingęs kamine K.Bor. | prk.: Karalaitės akyse žybtelėjo gudri kibirkštėlė K.Saj. Net jo balsas buvo švelnesnis, o akyse žybtelėjo gudrumas A.Rūt. O ką taria visa eilė (= daugelis) mūsų rašytojų moterų, kurių talentai, vos tik žybtelėti suspėję, ėmė gesti Pt. Žybtelėjus atgijimo ugnelei, suvalkiečiai, kauniečiai ir vilniečiai lietuviai pasijuto esą to paties medžio atažalos A.Sm. Vėl žybtelėjo jai viltis, kad galėsianti išvaduoti brolius J.Balč. 2. intr. prk. išreikšti kokį nusiteikimą (apie akis): Pamačiau, kaip žybtelėjo tėčio akys, ir man pasidarė baisu A.Vencl. Akys žybtelėjo ir vėl užgeso J.Avyž. Ji nusijuokė, žybtelėjusi akimis Kaziui V.Myk-Put. Ji grikštelėjo dančiuku, žybtelėjo akyte Vaižg. 3. intr. staiga trumpam pasirodyti, švystelėti, šmėstelėti: Žybtelėdavo tai šen, tai ten įvairios kelio rodyklės rš. Priėjo ligi kampo, ugi dirst: ties anuo kampu kluono kažin kas žybtelėjo pas akėčias ir vėla prapuolė Ašb. Man vėl akyse žybtelėjo juodu abu žalsvos bangos pačioje viršūnėje J.Jank. Giedriam aukštumų rėžyje, iškilę į pačias padanges, du gandrai suko ratą – du juodi taškai, be sparnų, be kaklo; tik retkarčiais, kai jie pasvirdavo, saulėje žybtelėdavo jų šviesūs gūžiai A.Vaičiul. | prk.: Džiaugsmo spindulys žybtelėjo karaliaus veidu J.Balč. Tarp tų tamsių, nejaukių vaizdų žybtelėdavo Donato atminimas šviesiu aukso spinduliu Pt. 4. intr. prk. dingtelėti: Man žýbtelėjo mintis į galvą Mrj. Berniukui į galvą žybtelėjo pasiutusi mintis rš. 5. tr., intr. Prn, Vvr, Paį suduoti, sukirsti: Žýbtelėk į snukį malagiuo Lk. Žýbtelėjo i nurietėjo kaip kopūstas Krš. Į pečiaus krantą kaip žýbtelėsi [galvą]! Pj. Žýbtelės į ausį, i nė nepajusi Krš. Karvė, gindamasi nuo musių, tekštelėjo melžėjui per akis uodega. Paskui dar kartą žybtelėjo rš. ║ atsitrenkti: Bėgdamas kad žýbtelėjau in bobą Klvr. 6. tr. NdŽ staiga ką nors daryti. 7. tr. uždegti: Degtuką žýbtelėti NdŽ. 8. tr., intr. prk. greitai, daug išgerti: Tai jau dabar žýbteliam Alvt.
Dictionary of the Lithuanian Language.